Vaikų kūrybiškumas – vienas gražiausių dalykų pasaulyje, stebuklingos kibirkštėlės, žaižaruojančios kiekviename mažame žmogutyje. Kaip mums, tėvams, jas išsaugoti, kaip palaikyti ir ugdyti?
Kas apskritai yra kūrybiškumas? Kiekvienas jį suprantame savaip – vieni kaip žmogaus gebėjimą vadovautis intuicija, eksperimentuoti; kitiems kūryba – tai gebėjimas „iš kirvio išvirti sriubą“. Dar kiti kūrybiškumą vadina pagrindiniu žmogaus gyvenimo varikliu, be kurio nevyktų jokia žmogiškoji evoliucija.
Psichologė ir dailės terapijos specialistė Aušra Šūmakarienė sako, kad kūrybiškumas – tai gebėjimas, laisvai, pozityviai ir nestereotipiškai keisti save ir supančią aplinką. Ir priduria, kad be kūrybiškumo sunku išsiversti pasaulyje, kur kasdien padaroma naujų atradimų, o informacija ir materija tiesiog pribloškia pasirinkimo gausa. Norint kažko pasiekti, reikalingas gebėjimas greitai atsirinkti ir tarpusavyje suderinti daugelį uždavinių bei išspręsti gausybę problemų. Su Aušra – dailės studijos „Kūrybos terapijos namai“ įkūrėja, kalbamės apie vaikų kūrybiškumą ir meno terapijos galią:
Ar kūrybiškumą lemia prigimtis, ar jis išugdomas?
Šiuolaikiniai psichologai jau nebesiginčija ir teigia, kad svarbu tiek įgimti gebėjimai, tiek ir tai, kaip jie ugdomi. Iš tiesų kiekvienas ikimokyklinukas, jei jis yra sveikas, pailsėjęs ir jaučiasi saugus bei mylimas, yra be galo kūrybiškas. Kadangi jo nestabdo daugybė „teisingų“ nuostatų, kaip viskas „iš tikrųjų turėtų būti“, jis leidžia sau fantazuoti, kurti ir atrasti naujus bei netikėtus pasaulius, kur viskas įmanoma – ir skraidantys katinai, ir gerosios fėjos, ir spalvotas vėjas… Vaiko pasaulis alsuoja beribe laisve, pažinimo džiaugsmu ir kūryba.
Visgi, lyginant mažuosius kūrėjus tarpusavyje, galima pastebėti, kad kai kurie iš jų išsiskiria ypatingais gabumais, vaizduote ar intuicija. Tokių vaikų tėveliai apie savo mažylius sako: jis toks nuo gimimo, mes jo nemokėme, jis pats viską išsiaiškino. Iš prigimties apdovanoti vaikai kartais lyginami su kempine, sugeriančia į save viską. Jie mato, girdi, jaučia daugiau nei jų bendraamžiai. Gebėdami gerai sutelkti dėmesį tokie vaikai vienu metu gali sekti net kelis įvykius ar pastebėti netikėtus tų įvykių tarpusavio ryšius, kurie dažnai ir sudaro kūrybinių gebėjimų esmę. Jie gali ilgam susikoncentruoti į vieną jiems patinkantį užsiėmimą ir net keletą dienų daryti tai, kas juos ypač žavi. Ir vėliau šie vaikai užsispyrę siekia savo tikslo – ir žaisdami, ir dirbdami.
Kas gali padėti atsiskleisti vaiko kūrybiškumui?
Visų pirma – tėvai. Sukurdami saugią psichologinę aplinką, palaikydami vaiko kūrybinius sugebėjimus, mokėdami subtiliai užjausti ištikus pirmosioms nesėkmėms. Tėvai gali padėti savo pakantumu net ir pačioms keisčiausioms vaiko idėjoms, mokėdami kasdien skirti vaikui taip reikiamo dėmesio, tačiau kartu neapsunkindami jo pernelyg dideliu globėjiškumu.
Labai svarbu, kad kūrybiški vaikai turėtų galimybes tinkamai išlieti savo kūrybinę energiją. Vaikui reikia turėti savo kambarį ar vietą, kur netrukdomas ir nesusilaukdamas priekaištų dėl netvarkos galėtų atsiduoti kūrybos siautuliui. Jei namuose tokių sąlygų sudaryti neįmanoma – verta pasidomėti ir paieškoti tinkamo būrelio, muzikos ar dailės mokyklėlės. Į šias įstaigas galime leisti vaikus nesiekdami tikslo išugdyti profesionalius menininkus. Menas – ne tik vienas stipriausių kūrybiškumo variklių, bet ir puiki terapija, priemonė išreikšti savo jausmus.
Papasakokite plačiau, kaip vyksta ši – meno, kaip terapijos, magija?
Meno terapija skiriasi nuo mums pažįstamos dailės tuo, kad jos metu nesiekiama estetiškai patrauklaus rezultato ir nereikalaujama turėti jokių meninių gebėjimų. Gydanti kūrybinė saviraiška galima ir per muziką, judesį, vaidybą ar tiesiog žaidimą. Gydomasis kūrybos poveikis pasireiškia per galimybę simboliškai išreikšti patirtus sudėtingus išgyvenimus, įkūnyti mūsų fantazijas, dėl to galime tam tikra prasme iš jų išsivaduoti. Tačiau, kad įvyktų tikra terapija, reikalingas ir meno terapijos specialistas, padedantis pasirinkti reikiamą priemonę, įvardinti kliento simbolius bei vykstančius psichinius procesus. Taigi, apie jausmus sunku kalbėti bet koks palengvėjimas ateina kai pamatai jog gali juos nupiešti ar išdainuoti t.y. perteikti netiesiogiai, o saugiai „užšifruotus“ mums vieniems suprantama simbolių kalba.
Kodėl svarbu išreikšti tai, ką jauti?
Mokslininkai jau senokai įrodė, kad emocijos tai galinga energija, kuri kaupiasi mumyse, skatindama ją išeikšti ir, jei to nepadarome, pasireiškia pati, mums visai nepageidautinu ligos, ar net sukrečiančių emocinių sprogimų pavidalu. Emocinė energija gali būti panaudota tiek griaunant tiek kuriant save ir aplinkinį pasaulį. Visiems mums labai svarbu mokėti tinkamai ir laiku nuleisti garą. „Kūrybos terapijos namuose” dirbdama tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais vis labiau įsitikinu, kad kūrybinė veikla tam labai tinka.
Papasakokite plačiau apie užsiėmimus „Kūrybos terapijos namuose“, kuo jie skiriasi nuo įprastos dailės studijos?
„Kūrybos terapijos namuose” vyksta individualūs ir grupiniai kūrybiškumo ugdymo bei dailės ar muzikos terapijos užsiėmimai vaikams, suaugusiems, senjorams, specialių poreikių vaikams. Kūrybiškumo ugdymo užsiėmimuose mes vengiame paties mokymo, kaip įprasta dailės studijose, o visų pirma, įvairiais būdais ir priemonėmis skatiname laisvą kūrybinę raišką. Nors, mūsų prioritetas nėra gražus kūrinys, tačiau galime pasiūlyti tokius piešimo, tapymo būdus, kurie savaime padeda sukurti labai gražius kūrinius ir nustebina tuos, kurie mano jog gražiai piešti nesugebėtų. Savo užsiėmimus ypač rekomenduojame sunkiau bendraujantiems, išgyvenantiems emocines ar prisitaikymo krizes, nedrąsiems, lėčiau besivystantiems vaikučiams bei jų tėveliams. Plačiau apie mūsų užsiėmimus galima rasti tinklapyje www.kurybosterapija.lt.
Dėkoju už pokalbį.
Nuotraukos: Kūrybos terapijos namai
Parašykite komentarą