Ištaigingoje svetainėje piešti pirštais nesiūlyčiau, tačiau jei ruošiatės švęsti laisvesnėje aplinkoje, tarkime gryname ore (švenčių lauke sezonas jau ne už kalnų!), galite drąsiai organizuoti mažųjų dailininkų tapybos plenerą.
Mano patirtis sako, kad terliojimosi poreikis aršiausiai būna apnikęs vaikus iki 4-5 metų, todėl ir pramogą siūlyčiau šiai amžiaus grupei. Ko reikės? Kuo didesnio formato popieriaus lapų, laisvo didesnio stalo, arba ploto ant žemės ar grindų ir žinoma, piešti rankomis tinkamų dažų. Galite juos nusipirkti, o galite patys, smarkiai nenuvargdami, pasigaminti:
4–6 spalvoms pasigaminti reikės:
1 stiklinės vandens,
1/4 stiklinės kukurūzų miltų,
4–6 skirtingų spalvų maistinių dažų,
4–6 indelių su dangteliais dažams laikyti.
Nuolat maišydami, į kukurūzų miltus supilame vandenį. Užverdame ant didelės ugnies, kartas nuo karto pamaišydami, kol masė sutirštės. Ataušiname iki kambario temperatūros ir išpilstome į indelius, į kiekvieną įmaišydami skirtingos spalvos maistinių dažų. Galite dažus pasigaminti kelias dienas prieš šventę – jiems tikrai nieko nenutiks.
Šiais dažais mažyliai gali piešti tiesiog pamirkę į juos pirštukus – produktai saugūs. Beje ir nusiplauna jie nesudėtingai, tačiau, jei organizuosite tokią pramogą šventės metu, vistiek perspėkite dalyvių tėvelius, kad pačiais pačiausiais, išeiginiausiais ir balčiausiais rūbeliais vaikų nerengtų. Arba parūpinkite mažųjų dailininkų prijuosčių.
Kur gauti maistinių dažų? Jų galima aptikti didesniuose prekybos centruose, o taip pat specializuotose prieskonių ir konditerijos prekių parduotuvėse. O norint daugiau natūralumo, kai kurias spalvas galima pasigaminti ir namuose: įmaišę kakavos gausime rudą, maltos ciberžolės – geltoną. Su malta raudona paprika nebandžiau, bet man regis irgi turėtų gautis kokia nebloga spalva iš raudonųjų giminės. Smagaus pasipeckiojimo!
Taip pat skaitykite:
giedre
labai gera idėja, jei tėveliai pasirūpintu apranga vaikams ir nusiteikimu, kad po šio užsiėmimo viskas, kas buvo ant vaiko turi keliauti i skalbyklę. Šventė būtų dviguba: tėveliai įsitempę nedabotų savo atžalų, kad jos neišsiteptų, o vaikai galėtų pasidžiaugti galimybe be tėvelių pastabų ir siaubo šūknių piešti ir kurti, kad ir draugo nugaros….
Alvilė Rimaitė
Ooo, ant draugo nugaros, čia jau ekstremalu!!! Bet jei niekas ne prieš, kodėl ne? Čia viskas nuo publikos ir susitarimo priklauso – jei gimtadienyje dominuoja ramesnio būdo ir jau kiek ūgtelėję vaikai – 5-6 metų, tai gali viskas net ir labai tvarkingai vykti, bet jei vaikai mažesni, judresni, tai taip – reikia labai gerai apgalvoti tiek aprangos, tiek aplinkos likimą…
Kristina
Sveiki,
kokia turėtų būti kukurūzų masės konsistencija po pavirimo? skystoka kaip guašas, ar tirštesnė lyg grietinė? Gal žinote koks šių dažų „išsilaikymas” ant popieriaus ilgą laiką?Tarkim jeigu norėčiau įsirėminti šiais dažais tapytą paveikslą ar jis išliktų nenubirėjęs keletą metų? O kaip dėl piešimo su jais ant drobės? ar laikosi?
Alvilė Rimaitė
Sveiki, Kristina, dažų konsistencija turi būti skystoka, o kiek jie išsilaiko ant popieriaus tikrai nežinau, bet man regis kažin ar išsilaikys ilgesnį laiką, greičiausiai nubyrės – šią idėja labiau vertinu kaip žaidybinę, o ne ilgalaikiam menui kurti 🙂 Lygiai taip ir dėl drobės abejočiau, nors patys mes su vaikais bandėme tik ant popieriaus piešti 🙂
Maravilia
Man gaunasi tiesiog košė skysta, kuri visiškai nedažo lapo. Tik terliojasi ant jo. Ta prasme pats lapas nesidažo, tik ta (dariau žalią) masė užsitepa. Bet iš jos suformuot kokį paveikslėlį praktiškai neįmanoma, apart kad tepliot tą lapą mase. Čia taip turi būt? 😀 🤔
Alvilė Rimaitė
Sveiki, Maravilia, rezultatas turi gautis maždaug toks, kaip matosi foto, kur aš su sūnumi piešiu. Nėra tai lygiaverčiai dažai nei guašui, nei akvarelei, turbūt kažkokių piešimo subtilumų su jais sunkoka išgauti, šų dažų funkcija daugiau žaidybinė, bet piešinukus pirštais jais nupiešti tikrai įmanoma.