Kartais, ką nors gaminant, idėjos pačios atsklendžia – taip nutiko ir su šiomis duonos lazdelėmis. Vieną vakarą susiruošus kepti naminius riestainius, tingulio apimta nutariau kepti paprastas duonos lazdeles. Bus greičiau ir paprasčiau, pamaniau. Pirmąją skardą bešaunant į orkaitę, staiga toptelėjo mintis, kad paskubomis susuktos lazdelės panašios į gyvačiukes. Iš vakaro buvau prisiskaičiusi „Žemyn galva į Australiją“ ir vaizdingo Martyno Starkaus pasakojimo veikiama, kitą dieną šliaužiojančius baisiuosius gyvius sugebėjau įžvelgti tiek per sofą nusidriekusiuose mezginio siūluose, tiek iš po komodos vingiuojančiuose elektros laiduose. Na, ir duonos lazdelėse. Teliko gyvačiukėms įspausti po migdolo skiedrelę vietoje liežuvio ir kelias linų sėklas akytėms. O tada jau į orkaitę, kaip buvo suplanuota iš pradžių.
Mielinės tešlos receptą duonos lazdelėms – gyvatėlėms rasite čia, tačiau, be jokios abejonės, šią idėją galima pritaikyti bet kuriam panašiam receptui. Mano nurodytas receptas – dietinis, tad jei norite ryškesnio skonio, dėkite bent šaukštelį druskos, o ir mėgstamų prieskonių (rozamarino, ar Provanso žolelių) vietoje aguonų galima šaukštelį įberti.
Mažos damutės princesių ar fėjų gimtadienyje gal tokių gyvatėlių ir kiek išsigąs, bet piratų, indėnų, safario, Hario Poterio ir panašių temų vaikiškuose gimtadieniuose šios duonos lazdelės tikrai bus sutiktos su dideliu džiaugsmu.
Nuotrauka: Alvilės Rimaitės
Parašykite komentarą