Vaikai – žmogiukai emocingi, todėl jausmai jų šventėse liejasi per kraštus. Ir ne visada tik teigiamos emocijos. Kartais, ypač su mažesniais vaikiukais visko nutinka netikėčiausiose vietose. Tarkim sykį, gal penkių būdamas, Viliukas užsispyrė, kad nepus žvakučių ant torto. Nepus ir baigtas kriukis. Krūva svečių, žvakutės ant torto dega, o vaikas į jį net žiūrėti nenori. Pasirodo, žmogui tiesiog pabodo pūsti – pūtė gimtadienio dieną namuose, pūtė seneliams atėjus pasveikinti, o čia dar trečiąsyk reikia pūsti draugams sugūžėjus… Žinoma, visko nenumatysi ir visur pagalvių nepasidėsi, tačiau yra kelios, gana tipinės vaikų švenčių krizinės situacijos, kurias pažįstant, lengva išspręsti, ar net aplamai jų išvengti.
1. Nevaldoma gimtadieninė siautligė – dažnas svečias berniukų gimtadieniuose. Atidžiai diagnozuokite: jei siautėjama proto ribose – kištis nereikėtų, tačiau kai situacija tampa nevaldoma – būtina pertrauka. Ją užpildykite ramesne, bet ne mažiau smagia veikla – pakvieskite valgyti torto ar kitų skanumynų, pasiūlykite įdomų, dėmesio koncentracijos reikalaujantį žaidimą. Mano patirtis rodo, kad kuo labiau gimtadienio programa apgalvota ir paruošta, tuo mažiau galimybių pasireikšti turi nevaldomi siautėjimo protrūkiai.
2. Vaikai nenori žaisti to, kas siūloma. Jei taip nutiko, ramiai nustatykite priežastis – gal siūlomam žaidimui netinkamas metas, gal vaikai mielai žais jį po pusvalandžio, o tik dabar norėtų veikti ką kita. O gal – žaidimas netinkamas jų amžiui ar temperamentui. Bet kuriuo atveju – jei nenori visi, tegul nežaidžia – leiskite jiems veikti ką nori, o jei žaisti nenori tik dalis – pasiūlykite žaidimą pažaisti trumpesnį laiką, arba tik tiems, kurie to nori.
Tokios situacijos išvengti labiausiai padėtų žaidimų ir pramogų planavimas pasitariant su pačiu vaiku, paprašant jo papasakoti ką jis ir jo draugai labiausiai mėgsta žaisti, savo vaiko pasaulio pažinimas ir pajautimas. Be to – norint vaikus įtraukti į bendras pramogas, svarbu pašalinti dėmesį blaškančius dalykus – jei švenčiate namuose, vaiko kambaryje sumažinkite žaislų skaičių, dalį jų galima uždengti audeklu ir pan.
3. Vaikai nenori valgyti normalaus maisto, arba – saldumynai valdo… Aš pati į tokias situacijas žiūriu ramiai ir, manau, kad šventės – ne tas metas, kai būtina laikytis visų sveikos mitybos principų. Svarbu stebėti, kad vaikams pilvukai nepradėtų sopėti nuo pernelyg didelių kiekių riebaus, saldaus, įvairių priedų kupino maisto. O tam užkirsti kelią galima planuojant vaišes – parinkti ne itin riebius patiekalus, pirmenybę teikti paprastesniems, namuose ruoštiems valgiams, į meniu įtraukti patraukliai supjaustytų daržovių, pasirūpinti, kad vaikai gertų pakankamai vandens ar kito sveiko gaivaus gėrimo.
4. Prastai nusiteikęs svečias. Viską matęs, viską žino, niekas jam neįdomu, viską kritikuoja – būna ir taip. Oi, oi , tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai gailiesi jog pakvietei vaikus be tėvų ir spręsti jų atžalų nuotaikas tenka pačiam. Sprendimas – ramiai pakalbėti su nepatenkintu svečiu, paaiškinti jog vyksta šventė ir visiems bus smagiau pasitelkus geras nuotaikas. Kraštutinė priemonė – jei vaikas tikrai gadina šventę nepagrįstai blogu elgesiu – mandagiai pasiūlyti, kad susisieksite su jo tėveliais ir jis turės galimybę palikti gimtadienį anksčiau laiko, jei jame jaučiasi blogai. Vaikui tinkamai nesureagavus – šį pažadą neatidėliojant įvykdyti.
6. Susitiko du ožiukai. Čia trumpai ir aiškiai – ožiukus išskirti būtina, gimtadienyje pliektis tikrai ne vieta.
7. Su manimi niekas nedraugauja… Geriausia šiai situacijai užbėgti už akių – planuojant svečius – pasitarti su vaiku, pasikalbėti, kad jis, kaip šventės šeimininkas turės pasirūpinti, jog visi vaikai jaustųsi gerai, visiems parodyti dėmesį ir su visais žaisti. Todėl ką kviesite, irgi geriausia derinti su vaiku – tų vaikų, su kuriais jūsiškis tikrai nesutaria, nederėtų kviesti vien todėl, kad tai jūsų draugų, kaimynų ar viršininkų vaikai ir jums nepatogu nepakviesti.
Tačiau kartais tokia situacija, kai kažkuris vaikas pasijaučia atskirtas, nutinka ir tarp paprastai gerai sutariančių vaikų. Tokiu atveju – reikalingas protingas ir ramus suaugusiojo įsikišimas, pasiūlymas tokios veiklos, kuri įtrauktų ir suvienytų visus vaikus.
Trumpai tariant, nepamirškime, kad mes, suaugusieji, vaikų šventėse turime atlikti nematomo ir išmintingo vaikų nuotaikų barometro vaidmenį. Jei svyravimai nedideli – nesikiškime, tačiau jei kažkas jaučiasi blogai, mūsų užduotis – ramiai ir išmintingai pažvelgti į situaciją ir padėti mažiems žmogučiams ją sėkmingai išspręsti.
Pagal interviu „Mamos žurnalui“, 2014 Nr. 6
Parašykite komentarą