Natūralūs maisto dažai – kaip nudažyti konditerinį glajų

Tadaaaaam!!! Štai taip ir nekitaip pasijutau po naujojo virtuvės eksperimento – natūralūs maisto dažai veikia! Ir juos taip paprasta pagaminti patiems! Tik pažvelkite, kokios šaunios spalvos! Prisipažinsiu: prieš bandydama dažyti konditerinį glajų ilgokai dvejojau –  esu spalvojusi margučius natūraliai ir visi tie didžiuliai kiekiai žolių, žievių, ar šaldytų uogų (jas juk geriau suvalgyti!), jų virimai, kaitinimai ir kiti ilgi būrimai, kurių rezultatas vos matoma blanki spalvytė, manęs anaiptol neįkvėpė – buvau nutarusi numoti į natūralius dažus ranka.

Tačiau su margučiais kitaip – kiaušinio lukštų nevalgai nei pats, nei vaikai kramsnoja, o štai meduoliai, sausainiai, tortai ir kiti gaminiai, nevengiantys į konditerinį glajų įsisupti – sutriauškiami su visu glajumi ir jo priedais. Nutariau pabandyti – dabar drąsiai sakau: konditerinį glajų nudažyti natūraliai gerokai paprasčiau nei margučius, o ir rezultatas žymiai žymiai geresnis.
Žinoma, geriausia gal būtų apskritai be glajaus apsieiti, tačiau bent mano šeimoje per šventes labai visi pageidauja to sniegelio – štai, dabar sniegelį mokėsim pagaminti ir spalvotą!

Kaip paruošti spalvas natūraliems maisto dažams – spalvas reikėtų pasiruošti iš anksto ir leisti joms pastovėti. Dažų reikia nedidelių kiekių vos po kelis šaukštus.
Alyvinė – švelniai violetinė. 1-2 šaukštus šaldytų mėlynių dedame į mažą puodą ir kelias minutes pakaitiname ant nedidelės ugnies nuolat maišydami, kol uogos virsta tiršta košele. Nuspaudžiame per arbatos sietelį ir gautas sultis paliekame dar 4-5 valandas pastovėti kambario temperatūroje.

Švelniai rožinė – išspaudžiame burokėlių sultis ir paliekame nusistovėti kelias valandas kambario temperatūroje. Dažant iš pradžių gaunasi gana ryški rožinė, tačiau glajui išdžiūvus ji kiek pablunka.

Švelniai žalia – sulčiaspaude išspaudžiame špinatų sultis (iš 2 gerų saujų išeis apie 50 ml, bet jų pakanka) ir paliekame nusistovėti per naktį. Ši spalva man paliko mažiausią įspūdį – šviesoka. Bet, jei labai norisi žalių kalėdinių eglučių… Špinatai šalia dubenėlio nepozuoja, nes jų neliko – visi sušoko į sultis.

Švelniai ruda – čia nieko nenustebinsiu, todėl dažų atskirai ir nefotografavau – į glajų per arbatos sietelį įsijojame truputį kakavos miltelių ir išmaišome. Skirtingai nuo kitų spalvų, kakava glajų sutirština – jei reikia, galite praskiesti mažyčiu šlakeliu citrinos sulčių.

Kaip gaminti natūralius maistinius dažus meduoliams ir kitiems kepiniams:

1. Pasigaminame įprastą baltą glajų (jo receptą rasite prie greitų meduolinių namelių),  tik citrinos sulčių dedame saikingai ir galime kiek tirštesnį susiplakti – papildomai šaukštą cukraus pudros įmesti.

2. Baltąjį glajų išskirstome po mažus indelius: dedame po gerą šaukštą į kiekvieną ir į kiekvieną pilame po mažą šaukštelį pasiruoštų dažų. Dedame, išmaišome ir žiūrime – jei reikia, dar pridedame dažų. Svarbu glajaus per daug nepraskiesti – jei taip atsitiko, įdėkime papildomai balto glajaus.

Nudažę būkite kantrūs – natūraliai dažytas spalvotas glajus džiūsta kiek ilgiau nei baltas.

Ar konditerinis glajus, nudažytas burokėliais bei špinatais netampa įtartinai keisto skonio? Ne, niekas neatspės kuo jis spalvotas, jei patys neprasitarsit – juk daržovių sulčių įdėti reikia labai nedaug. Tuo tarpu išgauti su ciberžolėmis geltoną spalvą verčiau nebandykite – spalva šiokia tokia gaunasi, bet skonis!!! Aaaaa!!!
Kiti mano eksperimento nevykę dalyviai – granatų sultys ir šviežiai spaustos morkų sultys – kad jos suteiktų spalvą, pilti reikėtų laaabai daug – tiek kad glajus pats pavirstų sultimis.

Vienintelis klausimas – kiek laiko kepiniai su natūraliai dažytu glajumi gali laikytis. Kadangi atsakymo tikrai nežinau, siūlau savaitėmis natūraliai spalvotų skanėstų nelaikyti – geriau suvalgyti  per kelias dienas. Sunku nebus – jie tikrai gardūs!
Pabaigai – nuorodos į receptus, kuriuos galima smagiai spalvoti natūraliai dažytu konditeriniu glajumi: man nuotraukose pozavusius smėlinius sausainius rasite čia; meduoliukų receptas – čia; cukriniai sausainiai – čia.

 

Nuotraukos: Alvilės Rimaitės