Saldainių sodelis

Vaikus pradžiuginti taip lengva! Tereikia akimirkai nustoti darius viską kaip paprastai ir jų akutėse sušvinta toookie laimės žiburiukai, dėl kurių, kai gerai pagalvoji, ir į kalną aukščiausią įkoptum ir jūrą perplaukti galėtum. Ką  bekalbėti apie paprasto saldainių sodelio užveisimą! Juolab, kad laiko ir pastangų jam prireiks labai nedaug. Tokį sodelį galite ne tik kaip puikiausią vaikišką gimtadieninę puokštę dovanoti, bet ir per Velykas išsiruošę margučių ridenti, įteikti kaip jaukią spalvingą staigmenėlę draugų ar artimųjų šeimai.
Tik prašau nepagalvoti, kad skatinu vaikams saldainius nepadoraus dydžio krūvomis dovanoti ir taip jų sveikatai bėgėdiškai kenkti. Iš tiesų, nemanau, kad saldainiai, ypač ledinukai turėtų būti kasdienės vaikų mitybos neatskiriama dalimi. Bet per šventes, o ir šiaip retkarčiais, jais pasimėgauti  saviškiams tikrai leidžiu.

Taigi, pradedame: imame gėlių vazonėlį, jį įtupdome į kokį dailesnį indą ar tiesiog apsukame  popieriumi, galime apvyti dekoratyviniais plaušeliais ir atsargiai, nepažeisdami gėlių, smeigiame ledinukus. Nepersūdome su jų kiekiais: 3 dideli ar 5 mažesni nedidukei gėlytei bus pats tas. Saldainius geriau rinktis plastikiniais koteliais, kuriuos ištraukus iš vazonėlio lengva nuplauti. Vyresniam vaikui, kurio pirštai jau išsikraustė iš pastovios buveinės burnoje, tiks ir ledinukai  mediniu, ne taip gerai nusiplaunančiu koteliu.
Štai tiek darbo! O jei norite kad sodelis kaip reikiant sušiltų – papuoškite jį rankų darbo širdele. Ją pasisiūti irgi ilgai nesugaišite.

Medžiagos gabalėlį sulenkiame dvigubai ir vidinėje jo pusėje nusipiešiame širdelę. Aš piešiau tiesiai iš akies. Manau, kad maži nelygumai tokį siuvinuką tik padaro jaukesniu. Išsikerpame. Jei reikia, susidygsniuojame, arba iš karto susiuvame tankiais dygsneliais, širdelės apačioje palikdami 3-4 cm tarpą siuviniui išversti. Atsargiai išverčiame ir prikemšame sintepono. Tiek išverčiant, tiek kemšant į pagalbą galima pasitelkti bukąjį pieštuko, nėrimo vąšelio ar medinio iešmelio galą.

Baigus kimšti, ant to paties buko iešmelio galo tampriai apvyniojame plaukų gumutę – jos paskirtis – neleisti iešmeliui išslysti iš siuvinio. Mauname širdelę ant iešmelio ir dailiais tankiais dygsneliais susiuvame likusią nesusiūtą jos dalį.  Prisiuvame sagutę, karoliuką ar kokį kitą niekutį širdelei pagyvinti ir nuotaikai pakelti. Siunčiame širdutę į saldainių sodą, kaip paskutinį, jį sušildantį akcentą. Laukiame akimirkos, kol išvysime iš nuostabos suapvalėjusias akis ir plačią šypseną!

 Nuotraukos: A. Rimaitės