Sausainiai ant pagaliuko

Sausainiai ant pagaliuko? O kodėl ne? Jei saldainiai gali būti ant pagaliuko, pyragaičiai ant pagaliuko – cake pops baigia užkariauti pasaulį, tai kuo gi sausainiai prastesni?

Na, poniutės, susirinkusios kavos puodelio, turbūt nenukris nuo kėdžių dėl tokių sausainių, bet mes juk čia šnekam apie vaikų šventes? O mažų žmogučių akimis žiūrint, skanumynai ant pagaliuko yra visaaai kito lygio nei skanumynai ne ant pagaliuko. Jie tarsi pakylėti kažkokie, ypatingi ir dėl to gerokai labiau geidžiami.

Puikiai pamenu kaip per kokią laisvą (ar pačių atsilaisvintą) pamoką bėgdavome tiltu iš Čiurlionkės į kitą Neries pusę, kur šalia tuometinės „Minsko“ parduotuvės bobulytės pardavinėdavo taip trokštamus ledinukus ant pagaliuko. Gaideliai, grybukai ir kitokios deginto cukraus svajonės – ir nors daugumai tėvai būdavo griežčiausiai uždraudę jas pirkti (juk net legendos sklido apie pasibaisėtinas higienos sąlygas, kuriomis tie saldainiai išvysdavo pasaulį), na, negalėdavome mes prieš juos atsilaikyti ir tiek. Ir dėl ko sakysite, dėl deginto cukraus? Žinoma, kad dėl pagaliuko.

Tai štai, tokių vaikystės prisiminimų apnikta, nutariau pabandyti ant to išsvajoto pagaliuko patupdyti  sausainius. Idėja kilusi tikrai ne man pirmai – pasižvalgius internete tuo galima įsitikinti, taigi dviračio neišradau, bet išbandžiau ir galiu pasakyti – patiko. Jei gaminant dar buvo abejonių, kad neatlaikys sausainio svorio pagaliukas, nepatogu bus valgyti ir panašiai, tai iškepus likau visai patenkinta rezultatu. O svarbiausia, labai patiko tikslinei publikai – vaikams. Sausainiams nenumaldomai einant į pabaigą, Vilių net ėmė lankyti tokios fantazijos „kaip norėčiau pakliūti į parduotuvę, kur būtų vien tik sausainiai ant pagaliuko ir jų būtų tiek daug, tiek daug, tiek daug!“ Negali sakyti, kad neįvertino.

Kaip iškepti sausainius ant pagaliuko? Pati kol kas išbandžiau tik vieną receptą – žemės riešutų sviesto sausainius. Su šiuo receptu gavosi kuo puikiausiai, bet manau, kad tiks ir visi kiti receptai, kuriuose tešla nelinkusi trupėti ir gali būti ne itin plonai kočiojama (ne ploniau 1 cm).

Pagaliukams naudojau bambukinius iešmelius, skirtus visokiems kepsneliams-vėrinukams kepti. Prieš smeigdama juos į tešlą, pamirkiau vandenyje kelias minutes, kad nesugalvotų imti svilinėti kai keps. Nesugalvojo. Jei baiminatės, kad patys mažiausi vaikai neįsidurtų valgydami į smaigaliuką, galite ji nupjauti bukiau. Mano Nida neįsidūrė ir skanavo labai tvarkingai, bet ji tokia ramaus temperamento valgytoja.

Taigi, gamybos procesas vyko taip: iškočiojau tešlą apie 1,5 cm storio, išpjoviau formele sausainius ir tada į juos smeigiau pagaliuką. Smeigti reikia atsargiai, kuo giliau. Jei sausainis truputį prayra, galima rankomis pataisyti. Tada atsargiai suguldyti į skardą. Žaidimo šiek tiek yra, tad kiekvienas turi pasverti, ar nori ir ar turi laiko tuo užsiimti. Tačiau prakalbus apie laiką, verta atsiminti, kad tai juk sausainiai, o daugumą šios rūšies gardumynų galime išsikepti kelias dienas prieš šventę. Tik nepamirškime saugiai paslėpti, kad niekam nervų netampytų. Gimtadieniui išaušus, sausainiai ant pagaliuko tikrai puikiai suvaidins savo – skanumyno-stalo puošmenos rolę!

Pabaigai – sausainių receptą pasirinkau, nes jis su žemės riešutų sviestu, o visai neseniai atradau, kad labai paprasta tą sviestą pasigaminti, tai dabar jo atsargų namie kaip niekad gausu.