knygos vaikams dovanoja sparnus

Knygos vaikams dovanoja sparnus

Ar kada pagalvojote, kokį atsakingą ir svarbų darbą dirba vaikiškų knygų leidėjai? Juk kiekviena išleista knyga gali būti toji, kuri vaiką atitolins nuo viso knygų pasaulio. Arba – toji, kuri įtrauks ir nepaleis. Didžiulė atsakomybė, ar ne? O iš pirmo žvilgsnio nepamanytum – regis, ką jie veikia, vien gėlytės ir skraidantys debesėliai aplinkui – nieko rimto. Nieko rimto – šypsodamiesi sutinka didžiausi mūsų vaikiškų knygų leidėjai, jau trylika metų mažuosius skaitytojus ugdantys kruopščiai atrinktais autoriais, puikiais iliustruotojais ir nepaprastai gražiomis knygomis.

Mūsų namų vaikiškoje bibliotekoje „Nieko rimto“ leidyklos knygų rikiuojasi ištisos lentynos. Vienas skaitėme kartu su Viliuku, kitas jau pats vieną po kitos ryja ir labiausiai patikusias man rekomenduoja. Trečiosios – Nidutės: dar tos storosios, kartoninės, bet daugybę kartų perverstos ir tebeverčiamos. Trumpai pristatysiu  mūsų pačias pačiausias – kiekvieną jų galiu drąsiai rekomenduoti. Tik, žinoma, pagal Jurgį ir kepurė – prieš pirkdami knygą vaikui, būtinai atsižvelkime į jo amžių ir pomėgius, dalykus, kurie širdelę priverčia plakti greičiau ir yra be galo įdomūs – tokių tikrai turi kiekvienas mažas žmogus.

Kartoninės knygos mažiausiems. Čia mūsų namuose karaliauja Spotas – ieškoti mielo šunelio Nidai niekada neatsibosta. Ji jau pažįsta visus, besislepiančius atverčiamuose knygos langeliuose, su jais pasišneka; pabara mažylį Spotą – kur jis pradingęs ir visada labai labai apsidžiaugia jį suradusi. Patiks atverčiamų langelių ir mažų šuniukų gerbėjams.
Mūsų Kalėdų senelis, išgirdęs apie Nidutės draugystę su Spotu, ruošia jai staigmeną – Didžiąją Mumių knygą su langeliais. Aš jau ją varčiau ir man labai patiko – neabejoju, kad tai bus naujasis Nidutės „numeris vienas“.

Michael Bond. Smagiausios Pedingtono istorijos patiems mažiausiems – mūsų su Viliuku ypatingoji. Jis ją pamatė ir baisiausiai įsigeidė Vilniaus knygų mugėje prieš kelis metus – tądien perkamų knygų limitą vyrukas jau buvo viršijęs kelis kartus ir aš Pedingtoną sutikau nupirkti su sąlyga, kad tai bus knyga, kurią Vilius bandys skaityti pats. Ir ką? Skaitė! Skaitė vienas pats, skaitė man, įnikusiai į namų ruošos darbus, o dabar vis klausinėja, kada  pagaliau aš jo skaitymo ledlaužį Pedingtoną prisiruošiu Nidai paskaityti.

Keistoji Tato ir Pato sapnų knyga. Visos suomių Aino Havukainen ir Sami Toivonen Tato ir Pato knygos mūsų namuose groja nenutildamos jau kelis metus. Tiesą pasakius, aš pati jas tik varčiau – kaskart, kai išgirstu Vilių garsiai krizenantį kartu su šiomis knygomis, baru save už tai. Jos tikrai turėtų būti be galo linksmos! Žingeidiems ir gerą humoro jausmą turintiems vaikams.

Kęstučio Kasparavičiaus knygos – Viliui jos vienos mylimiausių. Kvailas ir Trumpas istorijas daugybę kartų skaitėme kartu, jis jas ir dabar dažnai atsiverčia. Taip pat kaip ir Kiškį Morkų Didyjį, Sapnų katytę, Baltąjį dramblį, Povandeninę istoriją.
Ššš, paslaptį pašnibždėsiu: naujoji Kęstučio Kasparavičiaus knyga Drebantis riteris bus viena didžiausių mūsų šiųmečio advento kalendoriaus staigmenų!

Surask Joną. Martin Handford knygas atsiverčiame kai baisiausiai užsimanome kokio smagaus galvosūkio ir akių mankštos. Kartais net ir lenktyniaujame su Viliumi, kuris greičiau suras raudonai dryžuotą Jono megztinį ir apvalius akinius. Po truputį į lenktynes įsitraukia ir Nidutė. Ką dar pridurti apie Surask Joną? Nebent tiek, kad parsinešęs šias knygas iš praeitos knygų mugės, Viliukas nuo jų neatsiklijavo net kelias dienas.

Kenneth Grahame. Vėjas gluosniuose. Pasakysiu atvirai – kol kas tai mano knyga: apimta šiltų vaikystės prisiminimų, bandžiau skaityti ją šešiamečiui Viliui – akivaizdžiai per anksti. Kai gerai pagalvojau – juk pati ją pirmą syk paėmiau į rankas būdama dešimties. „Nieko rimto“ ƒVėjo gluosniuose leidimas nepaprastai gražus – ko vertos vien įspūdingosios Robert Ingpen iliustracijos. Vaikų literatūros klasika, mano galva, patiksianti daug skaitantiems, vyresniems nei 10 metų vaikams.
Vilniaus padavimai. Šis knygos pati dar neperskaičiau – tik Vilius jau pusę tų padavimų man žodžiu perpasakojo – jam jie laaabai patiko, įtraukė ir pakerėjo. Magiškos ir paslaptingos istorijos apie miestą, kuriame gyveni – šaunu, ar ne?

Puikios užduočių knygelės. Skoningai išleistų ir įdomių užduočių knygelių aš visados stengiuosi turėti atsargoje. Jos praverčia einant į svečius pas mažus bičiulius, gesinant netikėtas situacijas (skausmingas apsilankymas pas gydytoją ar tiesiog nesėkminga diena), suorganizavus lobio paieškas, jas galima pateikti kaip puikią advento kalendoriaus staigmeną.

Ir pabaigai – belaukiantiems Kalėdų:

Mauri Kunnas. Dvylika dovanų Kalėdų Seneliui – labai rekomenduoju visiems visiems vaikams. Pradedant nuo pačios knygos idėjos – dovanų galima ne tik laukti, bet ir paruošti pačiam, kad ir koks mažiuliukas bebūtum – ir baigiant iliustracijomis, kurias net 100 kartų peržiūrėjęs, dar vis atrandi naujų, nepastebėtų ir labai smagių dalykų.
Marco Leino. Kalėdų istorija. Na štai – čia knyga, kurios dar nei aš, nei Vilius neskaitėme. Tik labai daug gero girdėjome. Tik pasirodžiusi, buvo greitai išpirkta – negavau net knygų mugėje. Dabar jau turime naująjį jos leidimą – nekantriai laukiu šios pažinties.

 

Knygos dovanoja sparnus – sako „Nieko rimto“ leidykla, neatsitiktinai savo simboliu pasirinkusi linksmą sparnuotą karvytę. O sparnų, mums visiems be galo reikia – dovanokime juos savo vaikams.

 

Daugiau apie leidyklos Nieko rimto naujai išleistas knygas – skaitykite čia.

Daugiau straipsnių apie knygas:

Žaidžiame knygų mįsles;

Dovanojame knygų mįsles.

Nuotraukos: Nieko Rimto.

Remiamas turinys

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *